Asociatyvi iliustracija / Canva nuotr.
Šį rudenį sueina dešimt metų, kai Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete (MF) buvo atnaujinta farmacijos studijų programa. Akademikų ir alumnų bendruomenė mena 2015-uosius metus, kai, po 65 metų pertraukos, universitete buvo vėl pradėti ruošti vaistininkai. Šis dešimtmetis – istoriškai ir akademiniu požiūriu svarbus etapas Lietuvos farmacijos mokslo istorijoje. Apie tai, kaip pavyko išvystyti farmacijos studijų programą Vilniaus universitete, ir kokios yra šios srities perspektyvos Lietuvoje, tarptautinės vaistininkų dienos minėjimo kontekste mintimis pasidalijo VU Farmacijos ir farmakologijos centro vadovė doc. Kristina Garuolienė, buvęs VU Medicinos fakulteto dekanas, inicijavęs farmacijos studijų atnaujinimą, prof. Algirdas Utkus ir pirmosios atnaujintos VU farmacijos studijų laidos alumnė Emilija Matelytė.
Studijų programos sugrąžinimas
Vaistininkystės istorijos VU ištakos – gilios, siekiančios daugiau nei tris šimtus metų, o šios srities studijų dėstymo pradžia laikomi 1803 m., kai buvo įkurtas Farmacijos skyrius. Visgi, laiko tėkmėje dėl geopolitinių pertvarkų šios studijų programos išlikimui ne sykį kilo grėsmė: universitetas buvo ne kartą reorganizuotas, pervadintas, netgi uždarytas.
Po Antrojo pasaulinio karo šią studijų programą palietė vykdytos reformos. Tuo metu VU Medicinos fakultete buvo rengiami farmacijos studentai, tačiau įkūrus Medicinos institutą Kaune, 1950 m. šios srities specialistų ruošimas Vilniuje buvo nutrauktas. Atnaujinti farmacijos studijų programą VU galimybė atsirado tik po ilgos pertraukos, 2015 metais. Neilgai trukus, farmacijos studijų programos vystymui ir vykdymui universiteto Biomedicinos mokslų institute buvo įsteigtas Farmacijos centras, o jau 2020 m. pirmiesiems farmacijos absolventams magistrantams įteikti diplomai.
Pasak buvusio VU Medicinos fakulteto dekano prof. Algirdo Utkaus, idėja atnaujinti farmacijos studijas Vilniaus universitete kilo gerokai anksčiau nei prieš dešimtį metų. „Anuomet su dekane prof. Zita Aušrele Kučinskiene kalbėdavomės šia tema ir turėjome norą atgaivinti farmacijos studijų programą. Kai 2012 m. tapau dekanu, ėmėmės realių žingsnių, nes jau turėjome sutarimą fakulteto viduje: surinkome būrį kolegų entuziastų, tuo metu dirbusiųjų Medicinos fakultete ar Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, o vietą studijoms atradome tuomečio vivariumo patalpose,“ – pasakojo profesorius. Anot jo, universiteto bendruomenė ir rektorius šios studijų programos poreikiu neabejojo. „Vaistinių tinklų atstovai taip pat pritarė, nes vaistininkų trūkumą Lietuvoje jautė ir jie,“ – komentavo profesorius.
Prof. Algirdas Utkus / MF archyvas
Anot doc. K. Garuolienės, neturint farmacijos studijų krypties, sveikatos mokslų universitetinės studijos buvo tarsi nevisavertės: „Galima sakyti, trūko vienos svarbios grandies. Pačioje pradžioje buvo nemažai nerimo dėl administracinių, ūkinių problemų, auditorijų pritaikymo. Visi labai laukė pirmųjų studentų ir siekė, kad studijos jiems vyktų kuo kokybiškiau. Studijų programa buvo sukurta pagal europinį standartą, kad jas baigę farmacininkai galėtų dirbti Europos sąjungos šalyse,“ – pasakojo ji.
Viena pirmųjų farmacijos studijų programos studenčių buvo Emilija Matelytė. „Norėjau įgyti žinių apie įvairius vaistus ir jų vartojimą. Nuo pat pradžių studijos buvo įdomios, o programa – gerai sudaryta ir aiški. Studentų buvo nedaug, tad dėstytojai kiekvieną iš mūsų pažinojo asmeniškai,“ – pamena alumnė. Pasak jos, įsimintinas buvo farmacijos programos koordinatorių rūpestis studentų patirtimis: „Buvome klausiami, ar esame patenkinti studijomis, ar turime pasiūlymų, ką būtų galima tobulinti“. Tokiu būdu, sekant europiniu standartu ir bendradarbiaujant su studentais, startavo farmacijos studijų programa, į kurią šiemet įstojo dvigubai daugiau studentų, nei programos atkūrimo pradžioje.
Išvystyta aukšto lygio edukacinė programa
VU Medicinos fakultete vykdant farmacijos studijas nuo 2015 m. padaryta pastebima pažanga. Pavyko sukurti aukščiausius standartus atitinkančią penkerius metus trunkančią programą, kurioje, greta fundamentaliųjų dalykų, būsimi specialistai mokosi ir vaistų chemijos, farmacinės chemijos, socialinės farmacijos. Bene svarbiausi įvykiai per šiuos dešimt metų buvo Farmacijos ir farmakologijos centro įkūrimas bei GIMMICS® – Groningeno instituto priežiūros paslaugų valdymo modelio – integravimas į studijų programą.
Nuo 2019 m. studentai dalyvauja GIMMICS® modeliavimo žaidime – kelių savaičių trukmės patyrime, kurio metu suburtos studentų komandos valdo imitacines vaistines. Tai – aukštos kokybės modeliavimu paremta edukacinė programa, sukurta studentams kaip priemonė dinamiškoje, saugioje ir realistiškoje aplinkoje lavinti esmines profesines kompetencijas: bendravimą, vadovavimą, veiklos įgūdžius. Lietuvoje šią programą yra integravęs tik Vilniaus universitetas.
Prie studentų vaistinės valdymo įgūdžių ugdymo prisidėjo ir tai, jog nuo 2020 m. studentai turi galimybę atlikti praktiką „Universiteto vaistinėje“, nes ši valstybės valdyta vaistinė buvo perduota Vilniaus universitetui. Lig tol ji nebuvo orientuota į praktikos studentų kompetencijų ugdymą, o dabar joje studentai gali susipažinti su vaistinės veiklos procedūromis.
Per dešimtį metų pavyko išgryninti gerai organizuotą, stabilią studijų struktūrą ir aiškius mokymosi programos tvarkaraščius. Studentai dažnai pastebi, kad VU farmacijos studijų programoje daug dėmesio skiriama chemijai. Tai – neatsiejama farmacijos mokslo dalis, kuri ypač patinka studentams, besiorientuojantiems į darbą laboratorijose.
Labai svarbi ir praktinė farmacijos studijų programos dalis: vis dažniau į ją įtraukiamos klinikinės farmacijos užduotys – vaistų pacientams parinkimas, dozių nustatymas, paciento stebėjimas ir jo švietimas apie vaistų vartojimą. Ši praktika ne tik orientuoja būsimus vaistininkus ir farmakologus į pacientų priežiūrą, tačiau ir leidžia įsivertinti būsimą darbo vietą, ateities veiklos pobūdį. „Nuo 2023 m. veikia farmacijos mokslo būrelis, jame dalyvaujantys studentai ruošia savarankiškus mokslinius darbus, kuriuos pristato kasmetinėse Studentų mokslinės veiklos tinklo ir tarptautinėse konferencijose“, – dar vieną svarbų žingsnį studijų programos kokybiškumo link išskyrė doc. K. Garuolienė.
VU Farmacijos ir farmakologijos centro vadovė doc. Kristina Garuolienė / MF archyvas
Dešimtmetis, atskleidęs farmacijos progresą ir specialistų gebėjimą adaptuotis net prie krizinių situacijų
VU Medicinos fakultetas per dešimtmetį jau išleido 181 farmacijos absolventą, praėjusią vasarą diplomus gavo jau penktoji laida. Šiuo metu skirtinguose kursuose studijuoja apie 240 būsimų farmacininkų. Pasak doc. K. Garuolienės, svarbiausi Farmacijos studijų programos dešimtmečio rezultatai – absolventų sėkmė. „Labai džiaugiamės ir didžiuojamės jų karjera ir tuo, ką jie daro Lietuvai. Studijų programa tėra priemonė, tačiau didžiausius nuopelnus jaučiame matydami savo absolventus įsiliejančius į farmacijos sritį“, – komentavo docentė.
Pirmosios atnaujintos VU Farmacijos studijų programos laidos absolventė E. Matelytė pasakojo, jog pati po studijų karjerą pradėjo vaistų registracijos srityje, konsultacinėje kompanijoje, vėliau išvyko dirbti į Europos vaistų agentūrą Nyderlanduose, kurioje įgijo ketverius metus darbo patirties, ir grįžo į Lietuvą. Šiuo metu ji, dalyvaudama „Kurk Lietuvai“ programoje, Sveikatos apsaugos ministerijoje įgyvendina projektą apie inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvoje. „Dalis kursiokų grįžo dirbti į savo gimtuosius miestus, kiti įsidarbino didžiuosiuose miestuose. Visų absolventų pasirinkimą didele dalimi lėmė asmeninės aplinkybės. Aš pati išvykau dirbti į užsienį, tačiau dabar jaučiu norą sukaupta tarptautine patirtimi dalintis su kolegomis Lietuvoje“, – teigė farmacijos specialistė.
Emilija Matelytė / Asmeninio archyvo nuotr.
Nuo 2015 m. VU Medicinos fakultete paruošti farmacininkai sėkmingai įsidarbina vaistų prekybos ir gamybos įmonėse, sveikatos priežiūros įstaigose, valstybinėse institucijose, mokslinius tyrimus atliekančiose įstaigose, vaistų gamintojų atstovybėse ir farmacijos kompanijose. Į šį dešimtmetį įsiterpė ir neregėtas iššūkis – COVID-19 pandemija. Tuomečiai farmacijos studentai netikėtai susidūrė su galimybe įsitraukti į kritinės situacijos valdymo procesus: atlikti visuomenės edukavimo, nuraminimo funkciją, teikti konsultacinę pagalbą, savanoriauti.
E. Matelytė tuo metu atliko paskutinę praktiką ir jau buvo metas gintis magistrinį darbą. Nuotoliu organizuota gynimo procedūra bei egzaminų laikymas buvo iššūkis tiek studentams, tiek dėstytojams. Tuo tarpu jauni būsimi farmacijos specialistai turėjo galimybę stebėti, koks krūvis teko Lietuvos farmacininkų bendruomenei visais lygmenimis: visuomenė apgulė vaistininkus su klausimais, nerimu ir poreikiais, specialistai kantriai dirbo ir adaptavosi prie vis atnaujinamų skiepijimo programų, COVID-19 testų, naujų medikamentų, krizės valdymo sprendimų. „Turėjome neeilinę galimybę stebėti, kaip veikia farmacijos pramonė: nuo absoliučios nežinomybės iki pirmųjų vakcinų atradimo praėjo išties labai mažai laiko. Tai įrodė, koks efektyvus gali būti tarpsektorinis bendradarbiavimas ir sustiprino pasitikėjimą farmacijos specialistų darbu,“ – pasakojo E. Matelytė. Ji pati, kaip ir daugelis studentų Medicinos fakultete, jungėsi prie savanoriškos veiklos – padėjo Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui stebėti asmenis, turėjusius aukštos rizikos santykį su sergančiaisiais koronavirusu, telefonu rinko informaciją apie jų savijautą ir poreikius socialinei ar psichologinei pagalbai dėl izoliacijos režimo.
Perspektyvos farmacijos specialistams – puikios
Pasak doc. K. Garuolienės, farmacija yra itin saugus karjeros pasirinkimas – šios srities specialistai dažnai įsidarbina dar net nepabaigę studijų. Vis dėlto vaistininkų Lietuvoje trūksta, tai – ypač opi problema mažuose miestuose. „Realybė tokia, kad dabartinę fizinių vaistinių perspektyvą, kurioje jau yra vaistininkų trūkumas, bus sunku pakeisti, nes tai – privatus verslas. Pasaulyje stebimos tendencijos, kad vaistinių plėtros kryptis yra internetinė prekyba, to tikrai neišvengsime. Kita medalio pusė – tai, kad vaistininko darbo vieta persikels iš vaistinės į gydytojo kabinetą, greta gydytojo. Vaistų pratęsimas, receptų išrašymas jau galės vykti toje pačioje įstaigoje, į kurią pacientas ateina gydytis,“ – komentavo doc. K. Garuolienė.
Asociatyvi iliustracija / Canva nuotr.
Anot docentės, universitetas paruošia išsilavinusius ir adaptyvius, atvirus naujovėms specialistus, jie prisitaikys prie pokyčių farmacijos srityje. Didėjant senjorų informaciniam raštingumui, daugėja žmonių, gebančių savarankiškai susirasti informaciją ir užsisakyti vaistus. Fizinė vaistinė turėtų tapti tik vieta įsigyti vaistus, tačiau išsamus konsultavimas ir personalizuotas vaistų parinkimas turėtų persikelti į gydymo įstaigas, kuriose ateityje dirbs vaistininkai. Tai lemia prielaida, jog specialistas gali kokybiškai patarti ir parinkti vaistus tik turėdamas išsamią informaciją apie pacientą ir jo negalavimus.
Šiais laikais vaistininko darbas apima ne tik pacientų konsultavimą ir vaistų pardavimą. Šie specialistai taip pat gamina vaistus, atlieka kai kuriuos į vaistinę atėjusio paciento sveikatos patikros procedūras, – pavyzdžiui, matuoja kraujospūdį. Taip pat, padidėjus gripo, erkinio encefalito sergamumui bei dėl COVID-19 pandemijos sąlygotų reformų imta aktyviai skiepyti pacientus vaistinėse. Taigi, vaistininko prestižas visuomenėje auga, dažnai jais pasitikima ne mažiau nei gydytojais. Be to, svarbu paminėti, kad VU Medicinos fakultete įgytas vaistininko išsilavinimas yra pripažįstamas Europos Sąjungoje, tad absolventams atsiveria galimybės darbintis užsienio šalyse.
Asociatyvi iliustracija / Canva nuotr.
Kaip pasakojo E. Matelytė, specialistai, baigę farmacijos studijas, gali dirbti valstybinėse ir Europos institucijose, pavyzdžiui, Europos vaistų agentūroje, Europos cheminių medžiagų agentūroje, Europos Komisijoje ar Europos Sąjungos narkotikų agentūroje. Pasak jos, farmacijos studijose įgytos žinios nebūtinai nuveda vaistininko keliu, yra begalės kitų galimybių ir šių žinių pritaikymo būdų. „Vieni nori tapti sveikatos specialistais – patarti žmonėms dėl galimų vaistų sąveikos, o kiti save mato sveikatos politikoje, priimant sprendimus farmacijos politikos srityje. Aš Europos vaistų agentūroje prisijungiau prie vaistų trūkumų valdymo komandos, kurioje turėjau atsakomybių valdant COVID-19 pandemijos sukeltus vaistų trūkumus, taip pat įgyvendinome reglamentą dėl didesnio Europos vaistų agentūros vaidmens krizinių situacijų pasiruošime ir valdyme. Buvau atsakinga už įvairius strateginius ir techninius tarpinstitucinius projektus, kritinį antibiotikų ir kitų reikšmingų vaistų trūkumų ar įvykių, kurie galėtų paveikti vaistų tiekimą, valdymą. Ten mano atlikti darbai sulaukė labai palankaus įvertinimo, tačiau apsisprendžiau grįžti į Lietuvą ir įgytą patirtį panaudoti Lietuvos pacientų labui“, – pasakojo alumnė.
Anot prof. A. Utkaus, šią studijų programą renkasi gabūs studentai, kasmet jų sulaukiama vis daugiau. „Linkėčiau, kad ši programa išliktų tokia pat patraukli mūsų jaunimui, kad ji progresuotų, ir kad fokusuotųsi ne vien tik į vaistininko, dirbančio vaistinėje, ruošimą, bet ir plačiau – į farmakogenetiką, farmakogenominius tyrimus, kurie tarnauja personalizuotai medicinai. Tai jau plėtojama vakaruose, tad tikiu, kad tai yra ir Lietuvos farmacininkų ateitis: mes galime būti įdomūs pasauliui, jei kursime dalykus, kurie keičia pasaulį“, – komentavo jis.
Vizija: ruošti klinikinius vaistininkus
Pasak doc. K. Garuolienės, ateityje VU planuojama rengti podiplominių farmacijos studijų programą: ruošti klinikinius vaistininkus, kurie dirbtų ligoninėse, gydymo įstaigose, ir reikšmingai padėtų parinkdami vaistus, jų dozes bei galimas vaistų sąveikas, atsižvelgiant į simptomus ir paciento nusiskundimus. „To reikalauja besikeičianti situacija: vaistų daugėja, tad visus juos išmanyti – tikras iššūkis. Todėl ateityje vaistininkai ims specializuotis tam tikrose vaistų grupėse, pavyzdžiui, onkologijai vartojamų vaistų, biologinės terapijos, autoimuninių ligų vaistų grupėje, ir panašiai. Farmacijos sritis tikrai neblogai išvystyta kitose šalyje, pavyzdžiui, Švedijoje. Ligoninės vaistininkai bendrauja su pacientais, parenka jiems vaistus, nuima didelį krūvį nuo gydytojų ir slaugytojų. Estijoje ir Latvijoje tokios studijos jau yra, tad tam prisiruošti turėtume ir mes,“ – teigė docentė.
Pernai Vilniuje, Santariškėse pastačius Medicinos mokslo centrą, atsivėrė naujos auditorijos ir farmacijos studentams. Tikimasi, kad čia ilgainiui versis ir bendrų mokslinių tyrimų laboratorijos. Doc. K. Garuolienė linkėtų būsimiems studentams daugiau galimybių rinktis pasirenkamuosius dalykus. Ji siūlytų farmacijos studentams adaptyviai žvelgti į savo karjeros kelią: „Tikiu, kad efektyviausiai ateityje dirbsime, jei mūsų parengti specialistai bus pasiruošę kurti ir prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio, nes, sulig pokyčiais, jie bus reikalingi pačiose įvairiausiose institucijose, įstaigose ir įmonėse, mokslinių tyrimų ir vaistų kūrimo laboratorijose.“
VU Medicinos mokslo centras / Ričardo Čerbulėno nuotr.