VU MF Podiplominių studijų prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius / MF archyvas
Rugsėjo 24 d. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) Medicinos mokslo centre įvyko susitikimas su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovėmis dėl rezidentūros studijų finansavimo. Jame dalyvavo viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, VU Studentų priėmimo poskyrio vadovas, VU MF ikidiplominių bei podiplominių studijų prodekanai, VU MF studentų atstovybės pirmininkė, VU MF 5–6 kurso studentai bei 1–2 metų odontologijos ir medicinos krypčių gydytojai rezidentai.
Susirinkusius dalyvius sveikino renginio iniciatorius VU MF Podiplominių studijų prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius, kuris akcentavo būtinybę diskutuoti: „Turime galimybę užduoti klausimus tiek LR Sveikatos apsaugos ministerijai, tiek didžiųjų viešųjų įstaigų vadovams, kurie nuolat su mumis bendrauja, turi savo poziciją. Nuomonių bei lūkesčių šia tema turime išties skirtingų, tad linkiu aktyvios diskusijos“.
Renginio akimirka / MF archyvas
Pirmojoje renginio dalyje SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė pristatė pilno rezidentūros studijų finansavimo iš ES lėšų projektą bei jame dalyvausiantiems rezidentams numatomas sąlygas, kurių viena svarbiausių – jog rezidentas po studijų įsipareigos 2 metus dirbti pasirinktoje gydymo įstaigoje. Pranešime taip pat paaiškinti valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų rezidentūros vietų skaičių pokyčiai, rezidentams siūlomos gydytojų pritraukimo priemonės bei naudos.
Po pranešimo renginio dalyviai aktyviai dalinosi pastebėjimais dėl įvairių projekte numatytų finansavimo priemonių įgyvendinimo ir realaus jų pritaikomumo individualiame karjeros kelyje niuansų. Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės vadovė Valentina Vaitkienė kėlė klausimą, kodėl, vis dėlto, studentai nesirenka dalyvauti tokio pobūdžio projektuose? Pasak D. Smaliukaitės, anksčiau tai lėmė santykinai nedidelis finansavimas, kuris šiuo metu reikšmingai padidintas. „17 milijonų eurų, kuriuos Europos Sąjunga investuoja – didelės ir net rekordinės investicijos,“ – teigė ji.
SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė / MF archyvas
VU MF Ikidiplominių studijų prodekanė doc. dr. Laura Nedzinskienė išreiškė susirūpinimą projekto tęstinumu: „Ties projekto pabaigos metais mes neprisipildysime nei slaugytojais, nei gydytojais, nes darbas su šia sritimi turi būti visapusis: ne paslaptis, kad siūlymas važiuoti į regionus studentus atbaido ir jie tiesiog rinksis užsienio rezidentūras“. SAM atstovė patikslino, jog projekto vystymas gali trukti dar dvejus metus po 2029 m., o vėliau tikimasi gauti papildomą ES finansavimą. Taip pat, ypač svarbus intensyvus savivaldybių ir sveikatos priežiūros įstaigų indėlis į apgyvendinimo, stipendijų ir kitų priemonių apmokėjimą rezidentams, todėl tęstinumas, viliamasi, bus sutelktas iš visų sistemoje dalyvaujančių pusių.
Artūras Šaltis, VU Studentų priėmimo poskyrio vadovas, kėlė klausimą studentų vardu: „Kaune ir Vilniuje iš viso teikiama 490 vietų – kodėl SAM mažina galimybes studentams stoti į valstybės nefinansuojamas vietas? Regis, paliksime „už borto“ keletą dešimčių žmonių, kurie šešerius metus studijavo, o vėliau negalės įstoti. Galbūt reikėtų reiktų ne mažinti šių vietų skaičių, o ieškoti būdų jas kofinansuoti su sveikatos priežiūros įstaigomis ir savivaldybėmis?“. Auditorijai aktyviai pritariant šiai minčiai, SAM atstovė paaiškino, jog prognozuojama kasmet valstybės finansuojamų vietų skaičių didinti į jį perkeliant po dvidešimt valstybės nefinansuojamų vietų. „Per visus metus bendras vietų rezidentūrai skaičius nepakis. Be to, dalis valstybės nefinansuojamų vietų atiduodama Odontologijai, nes matome, jog lieka neužimtų vietų,“ – komentavo D. Smaliukaitė.
Renginio akimirka / MF archyvas
VU MF studentų atstovybės pirmininkė Agata Bruzgul išsakė esminį studentų poreikį: „Noriu stoti ten, kur noriu, o ne ten, kur trūksta gydytojų. Mes nesame altruistai, norintys padėti griūvančiai sistemai, norime stoti į konkrečią specialybę“. D. Smaliukaitė atsakė, jog numatyta atskira diskusija, galimai tariantis ir su pačiais studentais, apie kriterijus, pagal kuriuos bus skirstomos vietos į specialybes. Pasak jos, tam tikrų specialybių populiarumas suprantamas, tačiau vietų skaičių apsprendžia daug kriterijų ir siekio padaryti daugiausiai vietų tam tikrų kategorijų gydytojams ruošti nėra. VU Rezidentų tarybos atstovės Violeta Ševčenko ir Ugnė Vaičiulytė replikavo, jog priėmimas į rezidentūrą neturėtų būti paremtas atidirbimu regiono įstaigose, tai pat išreikšta abejonė, jog dėl rezidentų kiekio gali nukentėti studijų kokybė.
Antroje renginio dalyje – panelinėje diskusijoje – dalyvavo A. Bruzgul, doc. dr. L. Nedzinskienė, Vilniaus rajono poliklinikos direktorius Evaldas Navickas, Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas, Centro poliklinikos direktorė Laima Skrickienė, Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius dr. Mindaugas Vaitkus, V. Vaitkienė bei SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus atstovė Simona Sviackevičienė. Diskusiją moderavęs V. Kasiulevičius klausė, kas lemia gydytojų pritraukimą į sveikatos priežiūros įstaigas? Įstaigų vadovai dalinosi įvairiomis mintimis. M.Vaitkus sakė pasigendąs jaunimo noro tapti gydytojais ir dirbti Lietuvoje: „Panevėžyje yra labai geros įrangos ir galimybių, tačiau šiais laikais gydytojai ateina ne dirbti, bet uždirbti. Studentai nori dirbti, o jų šeimos – gyventi tik didmiesčiuose, nors paslaugų ir pacientų atvejų sudėtingumo įvairovė čia yra tokia pati“. M. Pauliukas papildė, kad situacija Šiauliuose – tokia pati, ir, pasak jo, vienintelė išeitis – siūlyti rezidentams didesnį darbo užmokestį. „Svarstytume net finansuoti norimos rezidento specialybės vietą. Be to, pas mus rezidentai gali dirbti konkrečiuose skyriuose, o ne budėti priėmime, kas būdinga didmiesčių ligoninėse“ – komentavo jis.
E. Navickas, vadovavęs didžiausiai Vilniaus poliklinikai, sakė, jog „išeiti dirbti į Vilniaus rajoną – apdovanojimas, o ne išvarymas“. Anot jo, turime taikytis prie besikeičiančių laikų: jaunam žmogui svarbus kultūrinis gyvenimas ir mokslas. „Deja, valstybės turi poreikį, kurį gydytojai tarsi turi patenkinti, bet studentai turi teisę rinktis, tad dažnas išvyksta į kitą šalį,“ – komentavo jis, ir pridūrė, jog regione galimas karjeros kelias iki ambulatorijos skyrių vadovų postų, o rajonų infrastruktūra tik gerėja.
Renginio akimirka / MF archyvas
Anot L. Skrickienės, darbo vietų pasirinkimas Vilniuje, Centro poliklinikoje labai platus, galimybės – vienos geriausių, ir, vis dėlto, kartais lieka laisvų vietų, o pati poliklinika vis tiek turi investuoti į gydytojų pritraukimą. Kitokia situacija – Šalčininkuose: V. Vaitkienė komentavo, jog lyginant su įstaigomis „milžinėmis“, Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninė – nedidelė, be to, įsikūrusi pasienyje. „Nepaisant stereotipų, per trumpą laiką pritraukėme labai daug gydytojų, sukūrėme vaikų raidos sutrikimų ankstyvąją reabilitaciją, tapome Vidaus ligų rezidentūros baze. Manau, kad pusmetis, kurį rezidentas praleistų pas mus, galėtų pakeisti nuomonę apie darbo ir gyvenimo sąlygas rajone. Daug mūsų specialistų turi šaknų mūsų krašte, tad tai – svarbus pritraukimo faktorius,“ – teigė ji.
L. Nedzinskienė užtikrino, kad motyvuotų studentų yra labai daug, tad ne jų nemotyvacija yra didžiausia problema, o įsisenėjęs valstybės ir visuomenės požiūris į gydytojo profesiją ir į regionus. A. Bruzgul teigė, jog rezidentūra yra ne vien darbas, bet ir studijos, tad studentai nori mokytis ir turėti mentorius. „Norėtume dirbti ne vien budėjime, be to, rezidentūros bazės pasirinkimas nėra visiškai laisvas procesas, o bazės nėra pakankamai kokybiškai atrenkamos pagal privalomas išmokti kompetencijas. Norėtųsi po daugelio metų mokymosi į įstaigą, kurioje dirbsi, atnešti naujovių, dalyvauti konferencijose ir kvalifikacijos kėlimo mokymuose, tačiau tam ne visose darbovietėse sudaromos sąlygos. Studentas negali prognozuoti gyvenimo dešimt metų į priekį, dėl to kartais sutartys nutraukiamos, studentai perstoja mokytis kitur,“ – esminius aspektus išvardino ji.
Renginio akimirka / MF archyvas