VU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Dalius Jatužis / MF archyvas
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslų centras (VU MF MMC) švenčia pirmąsias metines. Vos per vienerius metus jis tapo ne tik tyrimų erdve, įveiklinančia svarbiausias mokslo kryptis, bet ir gyvu traukos centru, buriančiu tarptautinę medicinos mokslininkų bendruomenę. Pastate, kuris dar tik kuriasi kaip tyrėjų namai, jau vyko gausybė konferencijų, diskusijų ir visuomenei skirtų renginių. Sukurtas bendradarbiavimui ir inovacijoms skatinti, centras vis labiau įsitvirtina kaip vieta, kur gimsta idėjos ir ir nauji moksliniai tyrimai.
Vizija – suburti mokslininkų bendruomenę ir plėtoti transliacinę, personalizuotą mediciną
Vienas svarbiausių MMC tikslų – suburti mokslininkų bendruomenę, kuri dalintųsi idėjomis ir būtų atvira plėtoti mokslą kartu su klinikinių disciplinų ir fundamentaliųjų mokslų atstovais. Pasak VU MF dekano prof. dr. Daliaus Jatužio, prieš metus šio centro durys atvertos su dideliu užsidegimu ir entuziazmu, turint ambicingą viziją – kurti transliacinio mokslo, personalizuotos ir skaitmeninės medicinos pamatus. „Startas buvo tikrai neblogas, o šiandien džiaugiamės, kad mūsų centras jau pulsuoja inovacijomis, perspektyviais mokslo projektais, čia dirbančių žmonių pozityvumu ir bendruomeniškumu. Džiaugiuosi, kad kartu rašome naują Medicinos fakulteto istorijos skyrių. Kiekviena nauja diena centre – tai gyvas įrodymas, kad mūsų svajonė apie ateities medicinos mokslą ir mediciną tampa realybe, ir tai mus visus įkvepia eiti tolyn!“ – džiaugėsi dekanas.
Čia sukurtos visiškai naujos galimybės plėtoti naujas mokslo kryptis ir tarpdisciplininius tyrimus, o pats centro atidarymas lėmė poreikį peržiūrėti mokslinės veiklos valdymo ir organizavimo modelius. Pasak VU MF Mokslo ir inovacijų prodekano doc. dr. Karolio Ažukaičio, vienas svarbiausių pokyčių – Transliacinių sveikatos tyrimų instituto (TSTI) įsteigimas. „Transliacinio mokslo esmė – priartinti laboratorijose atliekamus tyrimus arčiau realaus gyvenimo bei su sveikata susijusių problemų, siekti, kad mokslinių tyrimų rezultatai būtų taikomi klinikinėje praktikoje. Tai įgyvendinti galima tik nuosekliai plėtojant būtent į šiuos tikslus orientuotas mokslines temas ir stiprinant kompetencijas, atitinkančias šiuolaikines tendencijas“, – teigė jis.
Medicinos mokslo centras / Ričardo Čerbulėno nuotr.
Pasak TSTI direktoriaus prof. dr. Tomo Poškaus, iš VU Medicinos fakulteto padalinių čia perėję dirbti kolegos gali daugiau laiko skirti transliaciniam medicinos mokslui. „Džiugina tai, kad mokslininkai, sukaupę tarptautinės patirties labai aukšto lygio mokslo įstaigose, grįžo į Lietuvą ir kuria savarankiškas mokslo grupes, kuriose plėtoja visiškai naujas mokslinių tyrimų kryptis. Labai džiaugiuosi ir tuo, kad VUL Santaros klinikų gydytojai randa galimybių dirbti kartu su MMC dirbančiais mokslininkais, generuoti naujas idėjas bei kai kurias mokslines naujoves bandyti klinikinėje praktikoje“, – komentavo profesorius.
Vienas iš svarbių artimos ateities planų – Pažangaus ligų modeliavimo centro steigimas kartu su Utrechto universitetu, Utrechto universiteto medicinos centru ir Santaros klinikomis. Jame planuojama plėtoti ne gyvūnais pagrįstus ligų modelius, pavyzdžiui, dirbti ties organoidais, iš paciento ląstelių išaugintais audiniais, ir jų mokslinius tyrimus. Jie svarbūs ligų mechanizmų tyrimams ir personalizuotos medicinos inovacijų kūrimui. „Šis projektas – Tarptautinių kompetencijos centrų, strateginės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos investicijos į aukštųjų technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrą šalyje, dalis. Po ilgiau nei metus trukusių derybų su užsienio partneriais ir tarptautinio lygio atrankos procedūros, jis įvertintas itin gerai ir gavo reikšmingą investiciją veiklos pradžiai. Tikimasi, kad šis centras ir jame kitais metais pradėsiančios dirbti tarptautinių tyrėjų vadovaujamos komandos iš esmės sustiprins transliacinio mokslo potencialą šalyje ir regioniniu mastu“, – komentavo K. Ažukaitis.
Ypatingai džiaugiamasi prie TSTI prisijungusiais naujais tyrėjais, kurie papildo Medicinos fakulteto mokslinių tyrimų resursus naujomis, išskirtinėmis kompetencijomis, įgytomis geriausiuose užsienio mokslinių tyrimų centruose. „Tikiuosi, kad, sklandžiai vykstant veikloms naujojo instituto viduje, pritrauksime ir daugiau suinteresuotų tyrėjų iš kitų fakulteto institutų ar kitų VU padalinių. Tokiu būdu MMC taptų telkiančia ir į visuomenei aktualių problemų sprendimą nukreipta vieta,“ – perspektyva dalinosi K. Ažukaitis.
VU Medicinos fakulteto Mokslo ir inovacijų prodekanas doc. dr. Karolis Ažukaitis / MF archyvas
Anot TSTI Inovacijų plėtros vadovo dr. Andriaus Kaselio, vizija nebūtų tapusi realybe, jei į jos įgyvendinimą nebūtų dėta daug planavimo, pasiruošimo ir darbo: „Per metus nuo formaliai suformuotų ir patvirtintų aštuonių TSTI mokslo grupių, kurios veiklas vykdė kur tik jas priimdavo – be aiškios vietos ar sąlygų, – šiandien jau įsikūrusios ir aktyviai veiklą pradėjusios vykdyti net devynios mokslo grupės. Jos sugebėjo rasti geriausius sprendimus bendroms veikloms vykdyti, kartu rašo projektus bei inicijuoja edukacines iniciatyvas, skirtas transliacinio mokslo potencialo stiprinimui. Stiprią pradžią rodo ir publikacijų rezultatai: per metus TSTI tyrėjai, nors jų skaičius dar palyginti nėra didelis, jau paskelbė daugiau nei 50 mokslinių straipsnių“.
Per šiuo metus sėkmingai įveiklintas vivariumas ir laboratorijos, tarp jų – DNR ir RNR reguliacijos laboratorija, Populiacijų genomikos laboratorija bei kitos. Į Eksperimentinės chirurgijos ir onkologijos laboratoriją (ECOL) perkelti anksčiau pradėti bei, pasinaudojant MMC suteikiamomis galimybėmis ir infrastruktūra, pradėti nauji tyrimai. Taikomųjų neuromokslų centre suburta tarpdisciplininė komanda vykdo fundamentinius ir taikomuosius tyrimus smegenų funkcijų srityje: pradėti projektai, skirti psichikos sveikatos ir neuromoduliacijos tyrimams, plėtojamos tarptautinės partnerystės su akademinėmis ir klinikinėmis institucijomis. Žmogaus bioarcheologijos ir paleogenetikos centre per šiuos metus nusistovėjo ir susigyveno skirtingų sričių – humanitarinių, gamtos mokslų ir medicinos – tyrėjai. Paleogenomikos darbams numatytos patalpos pakeistos optimalesniu variantu, kad būtų išvengta taršos, pilnai pasiruošta darbui „šlapioje“ laboratorijoje.
Skaitmeninės medicinos centre – auganti komanda ir perspektyvos plėtoti DI pritaikymą
TSTI įkurdintas ir Skaitmeninės medicinos centras, kurio tikslas – skatinti skaitmeninę medicinos transformaciją Lietuvoje. Pasak centro vadovo prof. Arvydo Laurinavičiaus, per šiuos metus nuveiktas svarbus komandos formavimo darbas: prie skaitmeninės patologijos branduolio prisijungė medicinos informatikos ekspertai ir duomenų mokslininkai. Vilniaus universiteto ir Valstybės duomenų agentūros pasirašyta bendradarbiavimo sutartis atvėrė perspektyvas nacionalinio lygmens sveikatos fenotipo stebėsenos ir dirbtinio intelekto sistemoms kurti. Šios galimybės pristatytos tarptautinėse konferencijose, gautas kvietimas dalyvauti konsorciumuose ruošiant paraiškas Horizon fondui.
Skaitmeninės medicinos centre siekiama dirbtinio intelekto sistemas diegti įvairiose srityse. Anot A. Laurinavičiaus, tai – kompleksinis uždavinys, kuriam reikia ne tik skaitmeninių duomenų integravimo, skaičiavimo pajėgumų bei algoritmų, bet ir įvairių sričių profesionalų bendradarbiavimo bei ugdymo. „Didžioji mūsų pastangų dalis nukreipta į pajėgų konsolidavimą bei tinklaveiką. Pradėjome neformalaus Pažangios mikroskopijos klubo veiklą – kas mėnesį aptariame naujoves, nuo Taivanio iki Kanados. Skaitmeninės patologijos grupėje vykdome mašininio mokymo eksperimentus su daugiaspalvės poliarizuojančios mikroskopijos duomenimis. Pagal Lietuvos mokslo tarybos administruojamą programą bus vykdomas „Šešiakampių gardelių analitikos technologinė platforma patologijai“ (Hex4Path) projektas. Džiugu, kad tai leis plėtoti mūsų kuriamus metodus, tarp jų ir „sąveikos zonos imunogradiento“, kuriam jau gavome Europos ir JAV patentus,“ – pasakojo profesorius.
Nauda Lietuvos mokslininkų bendruomenei ir visuomenei – Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas
Sveikatos priežiūros įstaigos licenciją gavo, savo veiklas vykdo ir fakulteto bei universiteto vardą garsina MMC atidarytas Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas, per metus surengęs ne vieną mėginių ėmimo akciją, kvietęs visuomenei žinomas asmenybes duoti kraujo mėginius mokslinių tyrimų vardan. Pirmieji veiklos metai buvo intensyvūs ir produktyvūs, – atsižvelgiant į populiacinio biobanko svarbą ir vaidmenį ne tik mokslui, bet ir visuomenei, personalizuotos medicinos diegimui praktikoje, dėta daug pastangų biobanko veiklos viešinimui.
Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko laboratorija / MF archyvas
Nuo pat įkūrimo, aktyviai bendradarbiauta su Transliacinių sveikatos tyrimų instituto mokslininkais ir kolegomis kitose mokslo institucijose Lietuvoje ir užsienyje: „Kuriame projektus ir dedame pamatus nuoseklioms, strategiškai svarbioms ilgalaikėms tyrimų kryptims aktualiausiais Lietuvos gyventojų sveikatos gerinimo klausimais,“ – pasakojo Biobanko vadovė dr. Giedrė Kvedaravičienė. Anot jos, populiacinio biobanko kūrimas – nepaprastai didelis ir atsakingas darbas, reikalaujantis glaudaus labai skirtingų kompetencijų specialistų darbo kartu: „Vienu metu turime spręsti ir labai žemiškas veiklos problemas, gebėti matyti tolimas vizijas bei žingsnis po žingsnio jas kurti, telkti reikiamas priemones, žinias ir kompetencijas, burti bendraminčius ir partnerius, diegti ir validuoti procesus, kurie užtikrins veiklos kokybės standartų atitiktį geriausioms pasaulio biobankų praktikoms.“
Nauji mokslinės įrangos valdymo modeliai ir besipildančios profesionalų gretos
Naujoji MMC mokslinių tyrimų infrastruktūra leidžia išbandyti naujus mokslinės įrangos valdymo modelius. TSTI pradėtas diegti tyrimų paslaugų grupių modelis, užtikrinantis, kad mokslinių tyrimų įranga būtų prieinama visiems tyrėjams, o sudėtingos įrangos atvejais būtų teikiama ir kvalifikuota pagalba. Anot dr. A. Kaselio, ji padeda mokslininkams vykdyti savo tyrimus ir, net ir neišmanant visų technologijų savo tyrimui, turėti galimybę pasinaudoti egzistuojančia infrastruktūra: šio mokslo ir technologijų branduolių infrastruktūros valdymo modelio pagrindą sudaro tyrėjai, gebantys padėti mokslininkams ar išorės užsakovams su jų atliekamais tyrimais.
Džiugina, kad MMC veiklas pradėjo ir kiti fakulteto padaliniai – paskaitas ir laboratorinius darbus jau intensyviai veda Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra, pagaliau prie MMC veiklų prisijungė ir ilgai laukta Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra. Centre veikiančios tyrimų grupės šiemet publikavo daug atliktų tyrimų rezultatų, dalyvavo bei patys organizavo tarptautines konferencijas, nemaža dalis darbuotojų vyko į stažuotes, kėlė kvalifikaciją, tokiu būdu papildydami savo centrus naujomis kompetencijomis. „Simboliška, kad nuo spalio 1-osios doktorantūrą pradeda pirmieji TSTI doktorantai, jau turime podoktorantūros stažuotojų, studentų, atlikusių mokslines praktikas ir ateinančių dirbti baigiamųjų darbų. Institute parengti pirmieji mokymo kursai doktorantams ir kitiems tyrėjams“, – pasakojo T. Poškus.
VU Medicinos fakulteto Transliacinių sveikatos tyrimų instituto direktorius prof. dr. T. Poškus / MF archyvas
Į MMC organizuotus renginius bei vizitams kviesti mokslininkai iš pirmaujančių užsienio institucijų, skaitytos teminės paskaitos. Taip pat aktyviai įsitraukta į mokslo sklaidą – organizuoti seminarai bei visuomenei skirti renginiai, stiprinantys skirtingų medicinos mokslo sričių matomumą Lietuvoje ir už jos ribų. Bene visos mokslininkų tyrėjų grupės ėmėsi naujų projektų, teikė naujas idėjas projektus finansuojantiems Lietuvos ir tarptautiniams fondams. Pasak Populiacijų genomikos laboratorijos vadovės doc. Alinos Urnikytės, per šiuos metus pasiekti rezultatai rodo čia dirbančių mokslininkų augimą, brandą ir gebėjimą drąsiai bendradarbiauti ir konkuruoti tarptautinėje mokslo erdvėje.
Įveikti techniniai iššūkiai
MMC projektas apima šešių korpusų ir kone 900 patalpų įveiklinimą. Siekiant geriausio techninio pasiruošimo, užtruko kai kurių laboratorijų įrengimas, tačiau tyrėjų komandos jau sėkmingai pradėjo vykdyti veiklas. Didžioji dalis techninių iššūkių, pasak dr. A. Kaselio, per metus buvo išspręsti. Dėl laikui imlaus proceso vis dar laukiama maitinimo vietos MMC, tačiau yra įrengta savitarnos maisto stotelė. Jau sureguliuota didžioji dalis pastato inžinerinių sistemų, veikia MMC infostalas, netrukus duris atvers Amfiteatrinė konferencijų salė.
Būta ir techninių kliūčių, dėl kurių kai kurias veiklas teko atidėti, pavyzdžiui, Žmogaus bioarcheologijos ir paleogenetikos centre tik artimiausiu metu ketinama imtis pirmųjų tyrimų ir protokolų išbandymo, kol kas to nepavyko padaryti vėluojant reagentų pirkimams. Intensyvaus kūrimosi procese – ir VU MF Medicininių simuliacijų centras (MSC). Šiuo metu kuriama centro struktūra, sudaromas įrangos registras, mezgami reikšmingi kontaktai su analogiškais centrais kitose šalyse. Nemenkas iššūkis – personalo paieška, mokymo planų ir grafikų sudarymas, tačiau per ateinančius metus tikimasi įveiklinti pirmąsias MSC laboratorijas ir inicijuoti jose veiklas.
Medicinos mokslo centras / Ričardo Čerbulėno nuotr.
„Labai džiaugiamės, jog mokslo komandų kokybiškam darbui kuriama nuostabi „palaikymo komanda“. Ji užtikrina ne tik pastato tinkamą funkcionavimą, kokybišką prietaisų veikimą, reagentų tiekimą ir pristatymą laiku, bet ir gerą procesų administravimą, gyvūnų laboratorijos veiklą, efektyvią pagalbą ieškant ir gaunant mokslo finansavimą, galų gale – draugišką ir mokslui palankią aplinką,“ – mintimis dalinosi T. Poškus.
Pasak MMC Aptarnavimo ir administravimo skyriaus vadovo Vytauto Kanecko, svarbi ir puoselėjama pastato aplinka: „Ją prižiūri VU Botanikos sodo specialistai, tai – mums didelė ir profesionali pagalba. Matau, kad praeiviams labai patinka čia pasodinti augalai. Sakyčiau, mes turime vieną gražiausių apželdinimų Santariškių rajone“. Tuo tarpu auga MMC dirbančių žmonių bei studentų kiekis, dėl to pastatas darosi vis gyvesnis. „Kuo daugiau pastate dirbančių žmonių, tuo daugiau reikalų mūsų skyriui, – su šypsena pastebi V. Kaneckas, – Bet tai ir yra įdomu: nauji žmonės, naujos patirtys. Atsiranda poreikis ir, galima sakyti, prievolė judėti į priekį. Ateityje tikimės tapti dar didesne traukos vieta visiems norintiems plėtoti mokslinę veiklą.“
Nors teko įveikti techninius iššūkius, šiandien MMC pulsuoja moksline veikla, stiprina Lietuvos medicinos mokslų potencialą ir toliau gyvena su siekiu įgyvendinti savo viziją – tapti tarptautiniu centru, plėtojančiu transliacinę ir personalizuotą mediciną.