Medicinos mokslo centro aplinka / Ričardo Čerbulėno nuotr.
2025 spalio 3 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centre (VU MF MMC) buvo surengta Transliacinių sveikatos tyrimų instituto konferencija „TSTI 2025: Pasiekimai ir ateitis“, kurioje pristatyti svarbiausi instituto pasiekimai, aptartos plėtros kryptys.
Sveikindamas susirinkusius renginio dalyvius, VU MF dekanas prof. dr. Dalius Jatužis teigė, kad Medicinos mokslo centras ne tik atsistojo ant pamatų, bet kiekvieną dieną matomas ir Transliacinių sveikatos tyrimų instituto (TSTI) augimas: „Esame šio vyksmo liudininkai ir prisidedame prie naujo fakulteto istorijos puslapio. Žmonės, o ne pastatas yra tikroji mūsų visų vertybė. Labai džiugina ir tai, kad čia kuriasi naujos tradicijos – kuriame pozityvumo, bendradarbiavimo, geranoriškumo ir savitarpio pagalbos tradiciją“.
Savo įžvalgas reflektavo ir VU MF mokslo ir inovacijų prodekanas doc. dr. Karolis Ažukaitis, pasak kurio, realybę kuria patys mokslininkai, tad reikia įsivertinti savo veiklą ir pamatyti perspektyvas: „Svarbu kelti klausimą – ko norime pasiekti? Džiaugiuosi, kad tikslų, kuriuos brėžėme prieš įkurdami šį institutą, sėkmingai siekiame, turime naują infrastruktūrą, kurią turime kuo sparčiau įsiveiklinti. Veiksmai, kurių turime imtis, labai aiškūs: turime rasti naujas mokslo kryptis, kurios jungtų mokslininkus, nuo fundamentaliųjų iki klinikinių, kad galėtume kurti kuo didesnį poveikį“. Docentas taip pat linkėjo kurti bendrą ekosistemą: „Negalime veikti vieni, turime nuostabių partnerių – VUL Santaros klinikas, Gyvybės mokslų centrą ir kitus, tad naikinkime sienas ir kurkime bei veikime sinergijoje kaip komanda“.
Doc. dr. Karolis Ažukaitis / MF archyvas
Renginyje dalyviai išgirdo kviestinio svečio iš Jungtinės Karalystės, dr. Jonathan Chapman paskaitą „Human milk oligosaccharide metabolism by Clostridium species suppresses inflammation and pathogen growth“. Taip pat savo metų pasiekimus atskirais pranešimais pristatė visos TSTI laboratorijos ir centrai. Džiaugdamiesi apčiuopiamais moksliniais tyrimų rezultatais ir vis labiau įveiklinamomis erdvėmis bei įranga, laboratorijų vadovai išreiškė ypatingą dėkingumą savo komandose dirbantiems žmonėms.
TSTI vadovas prof. dr. Tomas Poškus savo pranešime pateikė visapusišką instituto veiklos apžvalgą. Pasak jo, TSTI jau susiformavo dinamiška bendruomenė, buriamos naujos tyrimų grupės, atrandama naujų tyrimų objektų. Ateityje jis siūlė pagalvoti apie išorinę mokslo tarybą institute arba fakultete, kuri padėtų spręsti strateginius klausimus, pavyzdžiui, pasirenkant institute vykdomo mokslo, doktorantūros kryptis. Profesorius įvardino siektinus mokslinius ir akademinius rezultatus, džiaugėsi pilnai panaudojamu turimu komandiruočių biudžetu bei įsibėgėjančiu magistro ir doktorantūros studentų įtraukimu. Anot T. Poškaus, labai svarbus naujai patvirtintas transliacinės medicinos kursas, kurį studentai galės rinktis.
Renginio akimirka / MF archyvas
Dr. Dominykos Dapkutės-Sadauskienės pranešime buvo apibendrinti mokslinio konkursinio finansavimo galimybės ir pasiekimai: per šiuos metus buvo pateikta virš 30 projektinių paraiškų į nacionalines ir tarptautines finansavimo programas, iš kurių net 7 – prestižinio Horizon Europe fondui. Taip pat džiaugiamasi laimėtu Europos partnerystės ERA4Health kvietimo InterHeart finansavimu dr. Skaistės Sendžikaitės koordinuojamam tyrimui „Impact of multi-system precision investigation in left-sided heart lesions (IMPULSE)“.
Prof. dr. T. Poškus kėlė lūkestį rasti strateginius sprendimus bendradarbiavimo su užsienio institucijomis, partneriais, srityje. Pasak profesoriaus, bendradarbiavimas turėtų vesti į lyderystę, kad mūsų mokslininkai taptų svarbiais tarptautinių konsorciumų veikiančiaisiais asmenimis, taip pat, kad čia, Vilniuje, vyktų pagrindiniai bendradarbiavimo renginiai.
TSTI vadovas prof. dr. Tomas Poškus / MF archyvas
Anot TSTI vadovo, per vienerius metus buvo nuveikta išties labai daug, tačiau reikalinga tolimesnės plėtros strategija. Šiems klausimams buvo skirta antroji renginio dalis – diskusija. Joje pasisakiusi Lietuvos populiacinio ir retųjų ligų biobanko vadovė Dr. Giedrė Kvedaravičienė linkėjo plėtoti vadybinę sritį ir komunikaciją, kad būtų galimybė prisitraukti industrijų atstovus, pacientų atstovus bei plačiąją visuomenę, ir būtų skatinamas dialogas bei bendradarbiavimas. „Labai džiaugiuosi, kad TSTI žmonės yra tokie aktyvūs ir šaunūs. Manau, labai svarbu išsigryninti prioritetus, kuriose srityse esame stiprūs ir geri, ir ne tik tai įsivardinti sau patiems, bet ir įvairiais formatais tai komunikuoti į išorę. Man, kaip Biobanko vadovei, taip pat labai svarbu žinoti, kuo aš galiu pasigirti viešai kalbėdama apie mūsų institutą, ir ką mes galime padaryti vardan bendradarbiavimo: nuo bendro smalsumo iki labai konkrečių žingsnių“, – komentavo ji.
Doc. dr. K. Ažukaitis diskusijoje akcentavo būtinybę išnaudoti galimybes: „Raginčiau atrasti mokslinių tyrimų sąveikų su gyvybės mokslais, ligoninėmis ir sveikatos specialistais, Valstybine duomenų agentūra bei kitais partneriais, išnaudoti savo ryšius su įvairiomis organizacijomis. Kiekvienas turėtume būti savo srities advokatas – megzti ryšius ir dirbti strategiškai, nešti savo mokslinius tyrimus į kitą, sąveikos ir poveikio lygmenį. Apsibrėžėme transliacinio mokslo, personalizuotos ir skaitmeninės medicinos kryptis, kurių link dirbame, bet galėtume tai daryti dar nuosekliau“. Pasak docento, dar prieš keletą metų žodžiai transliaciniai tyrimai kėlė daugybę klausimų, o dabar šį terminą naudojame kasdien, jis net atsirado strateginėse programose. „Tai – jau kultūrinis pokytis bei poveikis. Labai norėčiau, kad visi prie to prisidėtume veikdami į plotį, į priekį, taptume ne tik lyderiais tam tikrose mokslinėse tematikose, bet ir save pamatytume naujoje kultūroje ir medicinos mokslo transformacijoje, demonstruotume praktikas, kurios vėliau taptų pavyzdinėmis“.
Iki renginio dalyviai buvo kviečiami duoti kraujo mėginius, tapti Lietuvos populiacinio ir retųjų ligų biobanko dalyviais, taip pat prisijungti prie pilietinės akcijos „Gyvoji Lietuvos ABC“ įsiamžinant nuotraukoje sustojus į M raidę, simbolizuojančią Mokslą.
Renginio akimirka / MF archyvas