Sveikiname dr. Martyną Lukštą sėkmingai apgynus disertaciją

 

 

2025 m. spalio 16 d.  MARTYNAS LUKŠTA apgynė disertaciją „Kombinuotas skrandžio vėžio pilvaplėvės metastazių gydymas taikant aerozolinę aukšto spaudimo intraperitoninę chemoterapija (PIPAC) ir sisteminę chemoterapiją: galimybių studija“ medicinos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

 

Apie disertaciją.

Skrandžio vėžys (SV) yra viena iš dažniausiai diagnozuojamų piktybinių ligų pasaulyje – kasmet nustatoma daugiau nei vienas milijonas naujų atvejų, o mirtingumo rodiklis išlieka aukštas, todėl ši liga yra ketvirtoji pagal dažnumą mirties nuo vėžio priežastis pasaulyje. Nepaisant to, kad pastaraisiais dešimtmečiais bendras sergamumas mažėjo, SV išlieka svarbi visuomenės sveikatos problema, ypač Rytų Azijoje, Rytų Europoje ir kai kuriose Pietų Amerikos dalyse. Lietuvoje skrandžio vėžys yra penkta pagal dažnumą onkologinė liga – kasmet diagnozuojama daugiau nei 800 naujų atvejų, o tai atspindi tiek aplinkos, tiek genetinius gyventojų polinkius. SV paprastai skirstomas pagal anatominę vietą skrandyje į du pagrindinius potipius: kardijos SV ir nekardijos SV. Kardijos skrandžio vėžys išsivysto viršutinėje skrandžio dalyje, šalia stemplės ir skrandžio jungties, o nekardijos SV atsiranda apatinėse skrandžio dalyse, tokiose kaip prievartis ir kūnas. Šie potipiai skiriasi ne tik anatomiškai, bet ir patogeneze, rizikos veiksniais bei klinikine eiga. Lėtinė infekcija Helicobacter pylori (H. pylori) yra pagrindinis nekardijos SV rizikos veiksnys – ši bakterija sukelia lėtinį gastritą, kuris gali progresuoti iki atrofijos, žarnyno metaplazijos, displazijos ir galiausiai – karcinomos. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad ne visi asmenys, užsikrėtę H. pylori, susirgs vėžiu – progresavimas stipriai priklauso nuo šeimininko genetinių veiksnių, bakterijos virulentiškumo ir aplinkos poveikio. Be H. pylori infekcijos, keletas gyvenimo būdo ir mitybos veiksnių prisideda prie skrandžio vėžio išsivystymo. Tai apima rūkymą, per didelį alkoholio vartojimą, didelį druskos, konservuotos ar perdirbtos mėsos suvartojimą ir mažą šviežių vaisių bei daržovių (turinčių antioksidantų) vartojimą. Priešingai, kardijos SV dažniau siejamas su nutukimu, pilvo srities riebalų kaupimu ir gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kas rodo stipresnį ryšį su mechaniniais ir medžiagų apykaitos veiksniais, o ne su lėtine infekcija. Epidemiologiškai pasaulinis nekardijos SV dažnis reikšmingai sumažėjo, daugiausia dėl 92 geresnės sanitarijos, plataus šaldytuvų naudojimo (sumažėjus druskuotų ir rūkytų maisto produktų vartojimo) bei visuomenės sveikatos pastangų kontroliuoti H. pylori. Tuo tarpu kardijos SV paplitimas išliko stabilus arba kai kuriose populiacijose – ypač turtingose Vakarų šalyse – padidėjo, galimai dėl augančio nutukimo ir GERL paplitimo. Ypač nerimą kelia nauji duomenys apie didėjantį skrandžio vėžio dažnį tarp jaunų suaugusiųjų iki 50 metų, o tai prieštarauja bendrai mažėjimo tendencijai ir kelia susirūpinimą dėl naujų etiologinių veiksnių. Jie gali būti susiję su pokyčiais skrandžio mikrobiotoje, antibiotikų vartojimu ankstyvame amžiuje ir plataus protonų siurblio inhibitorių (PSI) naudojimo, kurie keičia skrandžio terpę ir gali prisidėti prie kancerogenezės.

 

Disertacija rengta 2021–2025 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.